2011 metų liepos mėnesį Lietuvą sukrėtė šiurpus nusikaltimas, kurio detalės privertė šalį sustingti iš siaubo. Šis įvykis iki šiol kelia didelį pasipiktinimą ir nerimą, o įvykdytas nusikaltimas ne tik buvo neįtikėtinai žiaurus, bet ir atskleidė giliai užslėptus psichologinius sutrikimus dviejų jaunų moterų, Viktorijos Lietuvninkaitės ir Viktorijos Vaitiekaitytės, gyvenimuose. Jos buvo vadinamos „Šiaulių kanibalėmis“, nors jų elgesys peržengė net šį kraštutinį apibrėžimą.
Nusikaltimo planavimas
Abi merginos, būdamos vos 18 metų, įvykdė žiaurią žmogžudystę, kurią ilgą laiką planavo. Viktorija Vaitiekaitytė dar iki šio įvykio domėjosi smurtiniais filmais, makabriškais pasakojimais ir ieškojo būdų įgyvendinti savo fantazijas apie smurtą. Savo auką – 17-metę Nedą Račkauskaitę – jos pasirinko sąmoningai. Neda buvo draugė, kuri pasitikėjo jomis, todėl ji buvo lengvas taikinys.
V. Vaitiekaitytė nusprendė įvykdyti nusikaltimą savo močiutės bute, kur niekas nesitikėjo tokių siaubingų įvykių. Planuojant žiaurų aktą, buvo atsižvelgta į visas detales – nuo aukos suvilioti skirtų melų iki veiksmų sekos.
Nusikaltimo eiga
Liepos 14 dieną Neda buvo pakviesta į butą Šiauliuose, tikėdamasi paprasto draugiško susitikimo. Vos įžengus pro duris, jos laukė siaubingas likimas. Vaitiekaitytė ir Lietuvninkaitė suplanavo jos nužudymą žingsnis po žingsnio. Viktorija Vaitiekaitytė pirmoji smogė aukai plaktuku į galvą, pargriaudama ją ant grindų. Kraujuojančiai ir bejėgei Nedai bandant prašyti pagalbos, Lietuvninkaitė perpjovė jai gerklę peiliu.
Po šio brutalaus išpuolio merginos neliko prie kūno sustingusios iš baimės ar šoko. Vietoj to, jų elgesys tapo dar labiau žiaurus ir nesuvokiamas. Jos supjaustė aukos kūną į dalis, o kai kuriuos audinius laikė šaldytuve. Šis žingsnis, kaip vėliau buvo atskleista, galėjo būti įkvėptas sadistinių fantazijų. Toks elgesys parodė ne tik jų nejautrumą, bet ir psichologinį iškrypimą.
Kūno dalių slėpimas
Po kūno suniokojimo jos ėmė slėpti įkalčius. Dalį kūno dalių jos išmėtė po skirtingas miesto vietas, tikėdamosi, kad tai apsunkins teisėsaugos darbą. Kai kurios kūno dalys iki šiol nebuvo surastos, todėl aukos šeima net neturėjo galimybės tinkamai atsisveikinti su savo mylimu žmogumi.
Kai teisėsauga pradėjo tyrimą, merginos bandė suvaidinti nekaltumą. Tačiau netrukus policija surinko pakankamai įrodymų ir suėmė abi žudikes. Savo veiksmais jos ne tik sukrėtė Nedos šeimą, bet ir visą visuomenę.
Psichologiniai aspektai ir visuomenės reakcija
Šis nusikaltimas ne tik atskleidė jų sadistiškas asmenybes, bet ir kėlė klausimus apie psichologinį pasirengimą žudyti. Teisme abi žudikės neturėjo nė lašo atgailos. Vietoje to, jų elgesys buvo apibūdintas kaip manipuliatyvus ir neįtikėtinai šaltas.
Žiniasklaidoje buvo pranešta, kad viena iš jų teisme net išreiškė nuoskaudą dėl „sugadinto gyvenimo”, rodydama visišką empatijos stoką aukos šeimai. Šis nusikaltimas visuomenėje sukėlė didelį pasipiktinimą, o žmonės reikalavo griežčiausios bausmės.
Baudžiamoji atsakomybė
Abi merginos buvo nuteistos 20 metų kalėjimo bausme – maksimalia bausme, leidžiama Lietuvos įstatymais. Tačiau ši bausmė nesustabdė diskusijų apie teisingumą. 2023 metais abi merginos buvo paleistos į laisvę už gerą elgesį, praėjus vos 12 metų po nusikaltimo.
Nors jos ir buvo paleistos, jų reputacija tapo nepataisomai sugadinta. Tiek Vaitiekaitytė, tiek Lietuvninkaitė, pasikeitusios pavardes, bandė gyventi naują gyvenimą, tačiau visuomenė jų niekada neatleido.
Palikimas
Šiaulių kanibalių nusikaltimas ne tik sukrėtė Lietuvą, bet ir paliko gilų randą šalies teisinėje sistemoje bei visuomenės sąmonėje. Jų žiaurumas tapo simboliu to, kaip gali iškrypti žmonių elgesys, jei ignoruojami psichologiniai signalai. Ši byla yra pavyzdys, kodėl būtina skirti didesnį dėmesį psichikos sveikatai ir visuomenės saugumui.
Naujausi įvykiai
2024 metų gruodžio 11 dieną, praėjus 13 metų nuo nusikaltimo, Viktorija Mikalauskaitė (buvusi Lietuvninkaitė) buvo rasta negyva Pusiaukelės namuose Panevėžyje su pjautine žaizda kakle. Pirminiais duomenimis, jos mirties priežastis nebuvo nužudymas.
Šis atvejis atskleidžia ne tik žiauraus nusikaltimo detales, bet ir kelia klausimus apie teisingumo sistemos veikimą bei visuomenės saugumą.
