Lietuvos kriminalinė istorija turi savo šešėlių, o Kazys Jonaitis neabejotinai yra vienas tamsiausių šio pasaulio atspindžių. Vyras, pramintas „Pakelių maniaku“, savo kraupiais nusikaltimais sukrėtė Lietuvą ir tapo serijinio žudiko simboliu šalies kriminalistikoje.
Vaikystė, kuri prognozavo audringą gyvenimą
Kazys Jonaitis gimė 1943 m. Algupių kaime, Kauno rajone, kaip vyriausias iš septynių vaikų. Nuo pat vaikystės jo gyvenimas buvo kupinas smurto ir chaoso. Tėvas buvo žiaurus, nevengė fizinių bausmių, o skurdas tik dar labiau paaštrino situaciją. Mokyklą Jonaitis metė po dviejų klasių ir anksti pradėjo dirbti vairuotoju, ieškodamas gyvenimo krypties, kuri greitai pasuko į nusikaltimų pasaulį.
Pirmasis žngsnis į nusikaltimų liūną
1984 m. Jonaitis įvykdė savo pirmąją žmogžudystę. Už 8 000 rublių atlygį jis nužudė Algimantą P., savo pažįstamo žmonos meilužį. Jo sumanumas pasireiškė tuo, kad auką uždarė į automobilio bagažinę ir sudegino miške. Už šį kraupų nusikaltimą jis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo, tačiau atlikęs tik 12 metų buvo paleistas lygtinai.
Pakelių maniako siautėjimas
Išėjęs iš kalėjimo, Jonaitis grįžo į vairuotojo darbą Vilniuje. Atrodė, kad vyras rado savo vietą visuomenėje, tačiau jo tamsios mintys tik kaupėsi. Netrukus pradėjo siaubti Lietuvos magistrales, tapdamas pavojingiausiu pakeleivių siaubu.
2001 m. balandžio 21 d. Elektrėnų miške buvo rasta 25 metų Eglės Venskutonytės, jaunos pardavėjos iš Vievio, sudarkytas kūnas. Ji buvo surišta prie medžio, o jos galva nukirsta. Po mėnesio, netoli Vilniaus–Kauno magistralės, buvo aptiktas 20-metės Jurgitos Šteinaitės kūnas. Dar viena auka, 20-metė Gerda Šatraitytė, buvo rasta su panašiomis smurto žymėmis. Visos aukos buvo seksualiai išnaudotos ir nužudytos neapsakomai žiauriomis aplinkybėmis.
Policijos spąstai ir sulaikymas
Tyrimas pasiekė lūžio tašką, kai viena iš aukų mobiliojo telefono SIM kortelė buvo panaudota netoli Grigiškių. Po savaitės stebėjimo pareigūnai sulaikė Jonaitį. Jo garaže rasti aukų daiktai ir mėlyna virvė, kuria buvo surištos aukos, tapo pagrindiniais įrodymais. Viena išgyvenusi auka taip pat padėjo identifikuoti Jonaitį kaip savo kankintoją.
Teismas, pripažinimas ir žmogaus žiaurumo pavyzdys
2003 m. Kazys Jonaitis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tris žmogžudystes ir vieną išžaginimą. Jo motyvacijos ir pasiteisinimai, kad aukos jį šantažavo, buvo visiškai paneigti teismo.
Nors žmogus viešai bandė rodyti gailestį, teismai ir psichiatrai vieningai sutarė, kad Jonaitis yra pavojingas ir nepataisomas. Jo elgesys kalėjime tai tik patvirtino – jis net bandė užpulti prižiūrėtoją.
Gyvenimo pabaiga – gailestis ar manipuliacija?
Jonaičis dar 2021 m. viešai atsiprašė aukų artimųjų, tačiau daugelis skeptiškai vertina jo nuoširdumą. Net ir sulaukęs garbaus amžiaus, jis neatsisakė savo provokuojančų idėjų, netgi planavo vedybas, kurios galiausiai neįvyko.
Kazys Jonaitis tapo įspėjimu apie tai, kaip neišspręstos vaikystės traumos, skurdas ir smurtas gali pavirsti žiauriais nusikaltimais, sukrėtusiais visą Lietuvą. Nors šis žmogus liks istorijos paraštėse, jo istorija įsiliks į tęstinį pokalbį apie teisingumą ir visuomenės atsakomybę.
