Ar prisimenate, kaip vaikystėje žiemą statėte sniego senius, čiuožėte rogutėmis ir mėgavotės storu sniego sluoksniu? Deja, tokios žiemos Lietuvoje tampa retenybe. Sniegas vis rečiau dengia žemę, o temperatūra dažniau primena rudenį ar ankstyvą pavasarį. Kodėl taip vyksta ir kokia ateitis mūsų laukia?
Klimato kaita – pagrindinis kaltininkas
Klimato kaita – tai didžiausia priežastis, kodėl tradicinės žiemos Lietuvoje tampa vis švelnesnės. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos dėl žmogaus veiklos (transporto, pramonės, žemės ūkio), sukelia visuotinio atšilimo efektą. Lietuvos klimatą tai veikia ypač stipriai: per pastaruosius 50 metų žiemos vidutinė temperatūra pakilo daugiau nei 2 °C.
Šiltesnė atmosfera lemia ne tik sniego trūkumą, bet ir dažnesnius lietingus orus žiemą. Jei anksčiau šaltis buvo įprasta kasdienybė, dabar lietus ir purvas tampa žiemos vizitine kortele.
Arkties ledo tirpimas ir jo poveikis Lietuvai
Kitas svarbus veiksnys – spartus Arkties ledo tirpimas. Arktis šyla maždaug 2–4 kartus greičiau nei likusi pasaulio dalis. Kai ledas tirpsta, keičiasi oro masių cirkuliacija, ir šaltas oras nepasiekia Lietuvos taip dažnai kaip anksčiau. Vietoj to sulaukiame šiltesnių vakarų oro srovių, kurios atneša lietų ir vėją.
Vakarų oro srautai ir temperatūros šuoliai
Lietuva yra kryžkelėje tarp vakarų ir šiaurės klimato zonų. Pastaraisiais metais šilti vakarų oro srautai tapo dominuojantys. Atlanto vandenynas perduoda daugiau šilumos, todėl vietoje įprastų Sibiro vėjų sulaukiame švelnesnių orų. Šis reiškinys kartu su didesne atmosferos drėgme lemia dažnesnį lietų ir mažiau sniego.
Žiemos Lietuvoje – ar jos visai išnyks?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pateikia niūrias prognozes: sniego dangos trukmė Lietuvoje per pastaruosius 30 metų sutrumpėjo apie 40 %, o ateityje šis skaičius dar labiau mažės. Nors šalčio ir sniego epizodai dar bus, jie taps trumpi ir nereguliarūs.
Kaip tai paveiks Lietuvą?
• Žemės ūkis: Trumpesnės žiemos keis augalų vegetacijos laiką, kels riziką pasėliams dėl ankstyvų šalnų ar netikėtų temperatūros svyravimų.
• Ekosistema: Sumažėjus sniegui, nyks gyvūnai ir augalai, prisitaikę prie šalčio. Žieminiai gyvūnai, tokie kaip kiškiai ar stirnos, taps pažeidžiamesni.
• Turizmas: Žiemos pramogos, tokios kaip slidinėjimas ar snieglenčių sportas, taps beveik neįmanomos be dirbtinio sniego gamybos.
Ką galime padaryti?
Nors tradicinės žiemos traukiasi, dar nevėlu imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti. Štai ką galime padaryti kaip visuomenė:
1. Mažinti išmetamąsias dujas: Rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius, naudotis viešuoju transportu ar elektromobiliais.
2. Atsakingai vartoti: Rūšiuoti atliekas, mažinti perteklinį vartojimą.
3. Prisidėti prie gamtos apsaugos: Atsodinti miškus, saugoti natūralius gamtos rezervatus.
Išvada: Žiemos keičiasi, bet dar galime sustabdyti blogiausius scenarijus
Lietuva jaučia klimato kaitos pasekmes, tačiau dar turime laiko veikti. Suvokdami, kad kiekvienas mūsų veiksmas prisideda prie aplinkos ateities, galime bent iš dalies sumažinti šio proceso greitį. Kol kas turime prisitaikyti prie naujos žiemos realybės: šiltesnio ir drėgnesnio sezono, kuris keičia tai, ką kadaise laikėme savaime suprantamu dalyku.
