Noriu pasidalinti savo patirtimi, kuri iki šiol neleidžia man ramiai miegoti. Neslėpsiu – kartais pati savimi abejoju, bet tai, ką patyriau po spiritizmo seanso, iki dabar atrodo kaip kažkas sunkiai paaiškinamo.
Prisipažinsiu, jau anksčiau esu susidūrusi su keistais reiškiniais. Mačiau neatpažintą skraidantį objektą (NSO), nors mama, kuri nieko nematė, bandė įrodyti, kad tai buvo paprastas lėktuvas. Taip pat dažnai patiriu deja vu jausmą. Bet šiandien ne apie tai. Noriu papasakoti, kaip vienas spiritizmo seansas pakeitė mano kasdienybę.
Viskas prasidėjo visai paprastai – pusmetis ėjo į pabaigą, o man labai rūpėjo pažymiai. Paskutiniai kontroliniai buvo lemiami, todėl stresas kilo su kiekviena diena. Tuomet draugė pasiūlė išsikviesti dvasią. Ji tikino, kad jei ir bus blogas pažymys, bent jau iš anksto žinosiu, ar verta stengtis. Pati jau buvo bandžiusi tai daryti kelis kartus ir sakė, kad nieko baisaus. Ilgai įkalbinėti manęs nereikėjo.
Draugė nuramino – jei tik pradėsiu bijoti, tuoj pat viską nutrauksime. Na, aš ir nesu didžiausia tamsos gerbėja, tad ėjome pas ją namo iškart po kontrolinio. Ten viską pasiruošėme: nupiešėme ouija lentą, uždegėme žvakę, pasiėmėme stiklinę. Mediumei užrišome akis, sudėjome pirštus ant stiklinės ir pradėjome: „Dvasia, ar tu čia?“
Iš pradžių atrodė, kad nieko nebus. Tyla. Bet staiga žvakės liepsna ėmė virpėti kaip pašėlusi. Draugė pradėjo judinti stiklinę ratais, kol ši slystelėjo ir sustojo ties „taip“. Tuo momentu net buvau nusisukusi ir maniau, kad ji gal specialiai kažką daro, bet netrukus supratau, kad tai darosi rimta.
Paklausėme, ar pažįstame dvasią. Atsakymas buvo „taip“. O kai paklausėme vardo, išėjo draugės prosenelės vardas, kuri prieš kelis mėnesius mirė nuo vėžio. Atmosfera tapo kur kas jaukesnė, o ir man pasidarė šiek tiek ramiau – juk pažinojau ją ir aš.
Tada draugė nusprendė dar pabendrauti. Klausė apie mirtį, santykius, visokius asmeniškus dalykus. Atsakymai atrodė tikrai įtikinami, net šiurpuliukai bėgiojo per nugarą. Žvakė visą laiką virpėjo lyg kokioj siaubo istorijoj.
Galiausiai ėjome prie klausimų apie mane. Dvasia pranašavo, kad iš matematikos kontrolinio gausiu trejetą. Dar pasakė, kad pabėgs mano šuo. Nenuslėpsiu – labai nuliūdau. Seansui pasibaigus draugė užpūtė žvakę, kuri kažkaip keistai iškart nuvirto, visas vaškas išsiliejo ant stalo, kol viską sutvarkėm, praėjo nemažai laiko. Tik tada prisiminėme, kad reikia atsisveikinti su dvasia. Tris kartus garsiai ištarėme „viso gero“.
Bet tada prasidėjo keistenybės… Stiklinė vėl pajudėjo ir sustojo ties raidėmis „š“ ir „ė“. Netrūko daug, ir būtų buvusi „t“… Tada greit ją pastūmiau prie „viso gero“. Supratome, kad kažkas čia ne taip. Griebėme visus sidabrinius papuošalus, lėkėme pas mane namo ir ėmėme melstis.
Ir tada prasidėjo tai, kas tęsiasi iki dabar. Abu girdime tuos pačius garsus: lyg kažkas draskytų audinį, kažkas krapštytų nagais, lyg kažką temptų per grindis, kartais net kažkas panašaus į duslų smaugimą. Tai vyksta vis dar, ir beje – kontroliniame gavau devynis. Šuo niekur nepabėgo.
Todėl ir rašau. Galbūt kas nors iš jūsų esate patyrę kažką panašaus? Gal žinote, ką daryti, kad visa tai baigtųsi? Būčiau labai dėkinga už bet kokį patarimą, nes tie garsai jau pradeda varyti iš proto.
✉️ Istorija pasidalino: Dominyka
Turite istorijų, parašykite mums ir mes jas papublikuosime! – info@paranormalu.lt
